Tik nežinau džiaugtis ar ne dabar… Velniškai nerealios tos 3 savaitės buvo. Pakeičiau absoliučiai nuomonę apie darbą ir dirbančiuosius, na bent jau tuos ‘ofisinius’. Kažkaip rodos kas tos 8val (nors mano atveju dažniausiai būdavo 10..), bet tikrai kartais išsunkia jos. O kiekvienam dirbančiajam valstybė turėtų privaloma tvarka vakarais išrašyt po gerą pečių masažą!

 

Visiškai ne taip įsivaizdavau savo darbus, prieš atvažiuodama. Nuoširdžiai tikėjau, kad dalinsiu lankstinukus gatvėj, pagrinde, na dar kartais tuos lankstinukus paruošiu/sudėliosiu ir tt, o jei labai pasiseks – gal dar ir pasėkiot save bosė leis. Bet jokių flyers, tuo labiau gatvėj, nedalinau. Išvis reklamos darbe buvo minimaliai, tačiau visą laiką supo marketing ir pardavimai. O tai irgi veža! Kai parduodi, kai žinai, kiek pinigų uždirbo skambutis, kai vedžioji agentus po visur… Gal tai ir ne superb svajonių darbas, bet patirtis nežmoniška. Visi įsitikinimai, baimės nugalimos taip. O tos minutės, kai įkiša tau kamerą, iepia pridaryt foto kitų metų brošiūrai, rinkti žmones.. Už tokias minutes ir sertifikatus ruošt ar telefono ragelį kelt galiu kiaurą dieną nesiskųsdama. Kaip ir dainelę: ‘IELS, good morning! How could I help you?’ norisi sakyt visada, net savo telefonu atsiliepiant.

 

Tikrai nesitikėjau, kad taip keista bus išeit iš darbo šiandien. Rodės, kad juk kas čia tos 3 savaitės, juk draugai mano iš kitos barikadų pusės – aka studentai, bet vis tiek tuos žmones matai kasdien po n valandų ir jausmas keistas. Ypač kai pagaliau jau visi žino, kaip taisyklingai mano vardą tart, kur yra Lietuva, kad mes turim savo kalbą (‘Oh really English is not your mother tongue? I’ve always thought that Lithuanians speak English with that strange accent of yours!’). o mano galvos lietimas neatneša kasdienės sėkmės. Ir gavau aš ne tik daugybę patirties, kaip verslas veikia iš tikro, o ne vadovėly, bet ir naudingų kontaktų. Šiandien vienas mokytojas skambtelėjo savo buvusiam klasiokui ir rugsėjį keliauju į Londoną pasišnekėt su juo, nes jis turi porą pasiūlymų būsimąjai graduate, o nuvažiavus į savo middle of nowhere nunešt linkėjimus turėsiu vienos moytojos sūnui, kuris, kaip pasirodo, gyvena per 3 duris nuo manęs! Pasaulis mažas!

 

Ir taigi stažuotė oficialiai baigta! Nuo šiandien vakaro aš paprasta turistė, besimėgaujanti Malta, bandanti tradicinius maltiečių valgius (tas išgirtas triušis tikrai skanus!), keliaujanti po šalį ir besidalinanti nuotykiais Ežio bloge :) reikia džiaugtis, nes lėktuvas leidžiasi pirmadienio vakarei, kai trečiadienio rytą būsiu jau kitos įmonės naujai iškepta praktikante. Reikia džiaugtis savo minimaliom atostogom ir likusiom lygiai 59 val Maltoj